- vežiminė
- vežimìnė sf. (2) DŽ, NdŽ, Jz, Ktč; LEXXXIII 487 pastogė vežimams laikyti, ratinė: Vienam gale tvartas, kitam – vežimìnė Drs. Instumk į vežimìnę bričką Iš. Gyvent ir prasėdėt yra kur – kambariai, svirnas, pati ta vežimìnė Rm. Nueik vežiminėn – palėpėj ten vyšnių kaladėlės džiūsta J.Balt. Pietų šį tą perkandusi, susiieškojo senį, kuris vežiminėj doklams skyles lopė J.Paukš. Ožys priėjo prie vežiminės durų (ps.) L.Dovyd.
Dictionary of the Lithuanian Language.